„Sukčiavimo pasaulis laikui bėgant tapo vis sudėtingesnis. Prieš daugelį metų policija perspėdavo žmones nepirkti turguje supakuotos prekės jos nepatikrinus, nes vietoj kelnių poros galėjai gauti tik vieną klešnę. Šiandien jau tenka kalbėti apie schemas, kai žmonės įviliojami į internetinius sukčiavimus, kurie gali kainuoti ne tik kelnių poros kainą, bet ir namus, visas gyvenimo santaupas, o kartais net palikti juos skolose.“
Šiais žodžiais policijos pareigūnė Maarja Punak pristatė naujausio BECID seminaro temą.
Neseniai ypač iškalbingas pavyzdys buvo užfiksuotas Estijoje, kur Estijos menininkų asociacija (EKL) gegužės 18 d. pranešė tapusi didelio masto finansinio sukčiavimo auka. Spaudos konferencijoje EKL prezidentė Maarin Ektermann paaiškino, kad gegužės 15 d., apie 13 val., su ja susisiekė SEB bankas dėl įtartinų operacijų, vykdytų per vyriausiojo buhalterio paskyrą. Operacijos buvo atliktos tiek iš asociacijos „Swedbank“, tiek iš SEB sąskaitų. Pasak Ektermann, bendri nuostoliai siekė beveik 700 000 eurų.
Šis atvejis parodo, kokios įtikinamos ir sudėtingos tapo šiuolaikinės sukčiavimo schemos, ir pabrėžia, kaip svarbu padėti atminties institucijų darbuotojams atpažinti bei užkirsti kelią tokioms grėsmėms.
Bibliotekos, muziejai, archyvai ir galerijos dažnai yra vietos, kur žmonės kreipiasi pagalbos dėl skaitmeninių paslaugų arba informacijos tikrinimo. Ypač vyresnio amžiaus žmonės ir mažesnę skaitmeninę patirtį turintys asmenys labai pasitiki atminties institucijų darbuotojais ir dažnai kreipiasi į juos patarimo susidūrę su galimomis sukčiavimo schemomis, dezinformacija ar įtartina veikla internete.
2026 m. birželio 1 d. BECID surengė dar vieną internetinį seminarą atminties institucijų specialistams Baltijos šalyse. Kaip ir buvo pristatyta, šį kartą išplėtėme temų spektrą ir dėmesį skyrėme internetiniam sukčiavimui, apgavystėms ir skaitmeniniam saugumui. Seminaro metu buvo aptartos dažniausios grėsmės ir schemos, su kuriomis šiandien susiduria vartotojai, kaip atpažinti įspėjamuosius ženklus ir kokių praktinių veiksmų galima imtis siekiant išvengti sukčiavimo. Taip pat diskutavome apie platesnes sąsajas tarp sukčiavimo, skaitmeninės informacinės aplinkos ir internetinio saugumo.
Seminare dalyvavo iš viso 153 dalyviai: 83 Estijos grupėje, 50 Latvijos grupėje ir 20 Lietuvos grupėje. Kaip įprasta, dalyviai buvo suskirstyti į kalbines grupes estų, latvių ir lietuvių kalbomis.
Estija: augantis internetinio sukčiavimo sudėtingumas
Estijos grupėje policijos pareigūnė ir Policijos bei pasienio apsaugos departamento komunikacijos vadovė Maarja Punak pristatė dabartinę internetinio sukčiavimo situaciją Estijoje.
Pasak Punak, internetinės apgavystės tampa vis sudėtingesnės ir sistemiškesnės. Vien Estijoje šiais metais aukos sukčiams jau prarado apie 8 mln. eurų.
Siekdamas kovoti su augančia grėsme, Policijos ir pasienio apsaugos departamentas įsteigė specialią kovos su sukčiavimu darbo grupę, glaudžiai bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis bei rengia naują informacinę medžiagą ir informuotumo kampanijas, skirtas padėti įvairioms tikslinėms grupėms geriau atpažinti sukčiavimo schemas.
Ypatingas dėmesys šiuo metu skiriamas vadinamosioms „kombinuotoms sukčiavimo schemoms“, kai sukčiai vienos apgavystės metu apsimeta keliomis skirtingomis organizacijomis, taip pat dirbtinio intelekto sugeneruotiems ir manipuliuotiems vaizdams, kurie netrukus gali tapti viena reikšmingiausių naujų grėsmių.
Nors nuostoliai dėl internetinių prekyviečių ir pardavimo sukčiavimų pastaraisiais metais reikšmingai neišaugo, vis dar pasitaiko atvejų, kai aukos patiria tokį stiprų psichologinį spaudimą, kad dėl sukčiavimo net parduoda savo namus. Policijos ir pasienio apsaugos departamento duomenimis, daugelis žmonių praneša apie gaunamus apgaulingus el. laiškus ir sukčių skambučius, todėl prevencija, informuotumas ir kritinis mąstymas yra svarbesni nei bet kada anksčiau.
Latvija: sukčių scenarijaus supratimas
Latvijos grupėje Marina Ivanova iš Naujojo Rytų kultūros instituto pasidalijo savo asmenine patirtimi, susijusia su sukčiavimu ir apgavysčių taktikomis. Savo istoriją ji pateikė itin įtraukiančiai – teatro scenarijaus forma.
Kaip paaiškino Marina, kruopščiai išanalizavusi tiek savo patirtį, tiek daugybę kitų atvejų, ji suprato, kad nors aplinkybės ir veikėjai gali keistis, sukčių scenarijus išlieka stebėtinai panašus.
Marina taip pat atkreipė dėmesį į kelis psichologinius ir situacinius veiksnius, kurie daro įtaką žmonių elgesiui po pirmojo sukčių kontakto. Ji pabrėžė, kaip svarbu sustoti, skirti laiko apmąstymams ir pasikalbėti su žmogumi, kuris nėra tiesiogiai susijęs su situacija, nes tai dažnai yra greičiausias ir veiksmingiausias būdas sugriauti sukčių strategiją ir atgauti objektyvų požiūrį.
Svarbu tai, kad Marina pabrėžė: sukčiavimo auka gali tapti kiekvienas, įskaitant labai išsilavinusius ir jaunus žmones. Kaip ji pažymėjo, sukčiavimas nėra susijęs su žinių ar intelekto stoka – jis remiasi kognityvine manipuliacija, emociniu spaudimu ir kruopščiai suplanuotomis psichologinėmis taktikomis.
Lietuva: sukčiavimo atvejai ir duomenų apsauga
Lietuvos grupėje Gertruda Pliaukštytė skaitė pranešimą apie sukčiavimo ir duomenų pažeidimų atvejus Lietuvoje, pristatydama realius pavyzdžius ir įžvalgas apie nuolat besikeičiančius sukčių metodus.
Be naujausių atvejų analizių, Gertruda pateikė dalyviams praktinių patarimų, kaip geriau apsaugoti save ir savo asmens duomenis. Ypatingas dėmesys buvo skirtas kasdieniams slaptažodžių kūrimo ir valdymo įpročiams, pabrėžiant, kad stiprūs slaptažodžiai yra viena veiksmingiausių apsaugos priemonių nuo sukčiavimo, tapatybės vagystės ir kibernetinių grėsmių.
Kadangi sukčiavimo schemos visame Baltijos regione nuolat tobulėja, kultūros ir GLAM sektoriaus specialistų skaitmeninio raštingumo bei informuotumo stiprinimas išlieka itin svarbus. Suteikdamos darbuotojams žinių, kaip atpažinti sukčiavimą, padėti vartotojams ir skatinti saugų elgesį internete, atminties institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant atsparesnę ir geriau informuotą visuomenę.