(Ne)informacinio pažeidžiamumo mažinimas naudojant situacijos rizikos suvokimą ir į žmogų orientuotus metodus: Konceptualus modelis
2023
Auksė Balčytienė | Vyresnioji mokslo darbuotoja, VDU
Dmytro Iarovyi | Jaunesnysis mokslo darbuotojas, VDU
…padedant ir prisidedant kitiems BECID tyrimų grupės nariams, vadovaujamiems BECID pagrindinės tyrėjos, UTARTU profesorės Andros Siibak.
Tartu universiteto (UTARTU) koordinuojamo ES finansuojamo projekto, kurio ID 118471, D3.1 dalis.
Šioje analizėje nagrinėjama (ne)informacinio pažeidžiamumo sąvoka, nurodant lemiamus veiksnius, pagal kuriuos asmenys ir grupės yra jautrūs žalingoms internetinių manipuliacijų viršenybės pasekmėms.
Apibrėžti „(ne)informacinio pažeidžiamumo” sąvoką yra sudėtinga dėl jos daugialypiškumo ir specifiškumo, kuris priklauso nuo individualių savybių ir kontekstinių sąlygų. Todėl šiame straipsnyje integruojami į žmogų orientuoti informacijos apdorojimo aspektai, įtraukiant individualias (socialines ir demografines charakteristikas, tokias kaip amžius ir išsilavinimas) kartu su socialiniais ir psichologiniais gebėjimais, tokiais kaip saviveiksmingumo vertinimas ir vertybės, kurie tampa ypač svarbūs sprendimų priėmimo situacijose, kai kyla konfliktų ir nesutarimų. Be to, į šį požiūrį įtrauktos sociostruktūrinės ir situacinės savybės, vyraujančios šiuolaikinėje žiniasklaidoje ir komunikacijoje.
Čia remiamasi nuostata, kad manipuliavimui informacija didelę įtaką daro ne tik skaitmeninės technologijos ir informacijos prieinamumas, bet, svarbiausia, ir nacionalinio konteksto ypatumai, t. y. sociokultūrinės vertybės ir informacijos teikimo bei naudojimo tradicijos. Tarp šių veiksnių yra darbotvarkės nustatymo ir reprezentacijos žiniasklaidoje ypatumai, tačiau svarbiausia – individualūs veiksniai, pavyzdžiui, individualus žiniasklaidos prieinamumas ir skaitmeniniai įgūdžiai, taip pat socialiniai-psichologiniai aspektai, įskaitant įvairius (kognityvinius) šališkumus, žiniasklaidos informuotumą ir su tuo susijusius moralinio mąstymo veiksnius priimant sprendimus ir apdorojant informaciją.
Šiomis aplinkybėmis universalistinės politikos formavimas reikalauja didesnio jautrumo ir supratimo apie riziką, susijusią su manipuliacinio turinio sklaida ir atskirų veikėjų reakcija į disfunkcines bendravimo situacijas. Svarbu atsižvelgti į tai, kad nors (dez)informacinis pažeidžiamumas tapo žiniasklaidos politikos diskusijų dalimi, vis dėlto jis tebėra ekspertinių žinių sritis. Sprendimai priimami žvelgiant „iš viršaus”, pavyzdžiui, siūlant žiniasklaidos priemonių raštingumo programas arba skatinant žiniasklaidos organizacijų faktų tikrinimą. Nepaisant šių pastangų, trūksta žinių ir įrodymais pagrįsto supratimo apie žalingo turinio poveikio žmonių mąstymui mastą, taip darant įtaką visuomenės vientisumui. Todėl daugiausia dėmesio skiriama konceptualioms apibrėžtims ir mokslinių tyrimų rezultatams, kurie atskleidžia (dez)informacinio pažeidžiamumo riziką, įvertinti. Galiausiai siūlomas koncepcinis modelis, kuris integruoja visus šiuos svarbius aspektus.
Skaitykite analizę čia: D3.1 (2) Dezinformacijos pažeidžiamumo mažinimas