Tartu universiteto (UTARTU) koordinuojamo ES finansuojamo projekto, kurio ID 118471, 4.4 rezultatas.
Inger Klesment | Tartu universitetas
GretelJuhansoo | Tartu universitetas
AuksėBalčytienė | Vytauto Didžiojo universitetas
Kristina Juraitė | Vytauto Didžiojo universitetas
LāsmaAntoneviča | Baltic Center for Media Excellence
Baltijos šalyse – Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje – gyvena gausios tautinių mažumų bendruomenės, ypač prie rytinių sienų su Rusija ir Baltarusija. Šie regionai istoriškai buvo įvairios etninės sudėties teritorijos, kuriose gyveno daug rusakalbių. Pavyzdžiui, Latvijoje mažumos sudaro nemažą gyventojų dalį. Didžiausią jų dalį sudaro rusai (25,6 %), toliau seka baltarusiai (3,4 %), ukrainiečiai (2,3 %) ir lenkai (2,1 %). Šios bendruomenės daugiausia gyvena šalies pietryčiuose, ypač Latgalos regione, kuris ribojasi su Rusija ir Baltarusija. Estijoje taip pat gyvena nemaža rusakalbių mažuma. Remiantis 2000 m. gyventojų surašymo duomenimis, rusai sudarė 25,6 % gyventojų. Šios bendruomenės daugiausia susitelkusios šiaurės rytinėje šalies dalyje, ypač Ida-Viru apskrityje, esančioje palei Rusijos sieną. Lietuvos tautinių mažumų sudėtį sudaro lenkai (6,7 %), rusai (6,3 %), baltarusiai (1,2 %), ukrainiečiai (0,7 %) ir žydai (0,1 %). Lenkų ir rusų bendruomenės daugiausia gyvena pietrytiniuose regionuose, prie sienų su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado eksklavu.
Šios mažumų bendruomenės, ypač esančios netoli Rusijos ir Baltarusijos sienų, yra ypač jautrios dezinformacijos kampanijoms. Šį pažeidžiamumą lemia šie veiksniai: kalbiniai ir kultūriniai ryšiai su Rusija, žiniasklaidos rusų kalba vartojimas ir istoriniai pasakojimai. Dezinformacijos pastangos dažnai pasinaudoja šiais ryšiais, kad paskleistų pasakojimus, kurie gali pakirsti pasitikėjimą vietos institucijomis ir skatinti prorusiškas nuotaikas.
Reaguodamos į tai, Baltijos šalys įgyvendino įvairias kovos su dezinformacija strategijas. Tarp jų – žiniasklaidos raštingumo skatinimas, nepriklausomos žurnalistikos rėmimas ir bendradarbiavimas su mažumų bendruomenėmis, siekiant didinti atsparumą manipuliavimui informacija. Šioms pastangoms sustiprinti buvo sukurtas regioninis bendradarbiavimas, pavyzdžiui, BECID.
Ši ataskaita – tai 4.4 užduoties rezultatas, prie kurio prisidėjo trys BECID partneriai: UTARTU, VDU ir BCME. Šia užduotimi buvo siekiama parengti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo kampaniją, kuri sustiprintų Baltijos šalių rusakalbių gyventojų, ypač pažeidžiamų valstybės remiamų dezinformacijos kampanijų, informacinį atsparumą ir paskatintų jų pilietinį aktyvumą.
Siekdamos atsižvelgti į ankstesniuose ataskaitos skyriuose nurodytus Baltijos šalių statistinius duomenis ir regioninius skirtumus, kiekviena šalis partnerė parengė specialiai pritaikytus veiksmų planus, kuriais siekiama veiksmingai pasiekti rusakalbius gyventojus ir (arba) konkrečias tikslines grupes atitinkamuose regionuose. Kiekviena šalis taip pat parengė specialiai pritaikytą medžiagą ir atnaujino pristatymus, kad atspindėtų unikalią patirtį, poreikius, iššūkius ir situacinius veiksnius, su kuriais susidūrė įgyvendindama WP4.4 veiklą.