Tartu universiteto (UTARTU) koordinuojamo ES finansuojamo projekto, kurio ID 118471, 4.5 rezultatas.
Inger Klesment | Tartu universitetas
GretelJuhansoo | Tartu universitetas
Ieva Ivanauskaitė | UAB „Delfi”, Lietuva
Filips Lastovskis | AS „Delfi”, Latvija
ErikMoora | Ekspress Meedia
LāsmaAntoneviča | Baltic Center for Media Excellence
Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas ir kritinis mąstymas vis dažniau pripažįstami esminiais Baltijos šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – jaunimo įgūdžiais. Sparčiai besikeičiančio skaitmeninio kraštovaizdžio ir dezinformacijos plitimo laikais šie gebėjimai yra labai svarbūs, kad jaunimas galėtų kritiškai vertinti informaciją, atsakingai bendrauti su žiniasklaida ir formuoti pagrįstą požiūrį.
Baltijos šalys padarė didelę pažangą integruodamos skaitmenines kompetencijas į savo nacionalines švietimo sistemas. Skaitmeninis raštingumas įtrauktas į mokymo programas, daug dėmesio skiriama problemų sprendimui, analitiniam mąstymui ir atsakingam žiniasklaidos vartojimui. Mokiniai anksti supažindinami su technologijomis, įgyja praktinės robotikos, kodavimo ir dirbtinio intelekto patirties. Virtualioji realybė ir kitos naujoviškos priemonės taip pat naudojamos įvairiuose dalykuose, didinant įsitraukimą į mokymąsi ir skaitmeninį sąmoningumą.
Nepaisant šių pastangų, išlieka keletas iššūkių: Tyrimų ir duomenų spragos – jaunimo medijų raštingumo tyrimai regione nėra išsamūs ir nuoseklūs, todėl sunku įvertinti mokinių poreikius. Nesant išsamių tyrimų, sunku rengti tikslingas švietimo iniciatyvas. Nepakankamas mokytojų rengimas – nors žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas tampa vis svarbesnis, daugeliui pedagogų trūksta reikiamų mokymų, kad jie galėtų veiksmingai integruoti jį į mokymo procesą. Reikalingos reguliarios ir sistemingos kvalifikacijos kėlimo programos, kad mokytojai turėtų naujausių žinių ir pedagoginių strategijų. Išsamios, standartizuotos metodinės medžiagos trūkumas yra didelė problema. Mokytojams dažnai trūksta susistemintų pamokų planų, atvejų analizės ir interaktyvių priemonių, kurios padėtų patraukliai ugdyti medijų raštingumą. Skirtingas skaitmeninių priemonių prieinamumo lygis – nors miesto mokyklos dažnai naudojasi pažangiomis technologijomis ir skaitmeninėmis priemonėmis, kaimo vietovėse gali būti skirtumų. Labai svarbus tikslas – užtikrinti lygias galimybes visiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Tarpsektorinio bendradarbiavimo poreikis – stiprinant švietimo įstaigų, žiniasklaidos organizacijų, politikos formuotojų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą galima sukurti veiksmingesnes žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo strategijas ir iniciatyvas. Bendros pastangos gali padėti kurti patrauklias programas, švietimo kampanijas ir interaktyvias mokymosi patirtis, kurios sulauktų atgarsio jaunimo tarpe.
Siekdama įveikti šiuos iššūkius, BECID stengiasi rengti mokytojų mokymus ir kurti aukštos kokybės švietimo išteklius, taip pat skatinti pagrindinių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą. Šios pastangos yra labai svarbios siekiant suteikti naujajai kartai kritinio mąstymo įgūdžių, būtinų, kad ji galėtų užtikrintai ir atsakingai orientuotis sudėtingame skaitmeniniame pasaulyje. Jaunimo MIL hakatonas, surengtas bendradarbiaujant su žiniasklaidos organizacijomis visose trijose Baltijos šalyse, buvo ryškus pavyzdys, kaip pasiekti šį tikslą tiesiogiai įtraukiant jaunimą ir žiniasklaidą, o jaunimas pats tapo MIL turinio kūrėjais.
Ši ataskaita yra 4.5 užduoties (toliau – T4.5) rezultatas, prie kurio prisidėjo penki BECID partneriai: UTARTU, UAB „Delfi”, AS „Delfi”, „Ekspress Meedia” ir BCME. Šia užduotimi buvo siekiama sukurti novatorišką ir patrauklų MIL turinį jaunimui, kurį kurtų pats jaunimas. Projektas ugdė naują žiniasklaidos turinio kūrėjų kartą, visose trijose Baltijos šalyse organizuodamas bendrus žiniasklaidos kursus ir hakatoną. Pirmoje renginio pusėje ekspertai, įskaitant tiriamosios žurnalistikos žurnalistus, dalyvaujančius WP3, vedė praktinių seminarų ciklą, apimantį kritinį mąstymą, žiniasklaidos logiką, etiką, faktų tikrinimą, vizualinį raštingumą ir mobiliąją žurnalistiką, įskaitant socialinės žiniasklaidos rinkodarą. Šiuose užsiėmimuose dalyviai įgijo svarbių įgūdžių ir įžvalgų apie žiniasklaidos aplinką. Antroje renginio dalyje buvo pereita prie riboto laiko hakatono, kurio dalyviai turėjo sukurti aktualų MIL turinį, pritaikytą jaunajai auditorijai. Turinys buvo skirtas platinti dažniausiai jaunimo naudojamose platformose ir skirtas tokioms svarbioms temoms kaip sveikata, aplinka, imigracija ir kt. Po to žiuri įvertino ir išrinko geriausius turinio kūrinius, pripažindama išskirtinį kūrybiškumą ir poveikį.
Kad būtų pasiektas T4.5 tikslas, visi partneriai dalyvavo pritraukiant ir atrenkant dalyvius, rengiant mokymo programą, vykdant MIL mokymus kiekvienoje Baltijos šalyje ir organizuojant bendrą MIL hakatoną (Mediathon) Rygoje.